Sukčiavimo prevencija

Ką sako nukentėję?
„Investavimo svetainė atrodė labai patikima, o vadybininkas telefonu žadėjo didelę grąžą.“

Kaip tai veikia?

1. Žadamas greitas ir nerealus uždarbis: investavimo konsultantai tikina, kad rizikos investuoti nėra, uždarbis garantuotas, o jūsų indėlis bus minimalus.
2. Agresyvi reklama, naudojantis žinomų asmenų melagingomis sėkmės istorijomis, arba naudojamasi žinomais prekių ženklais ar institucijų pavadinimais.
3. Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo salose, Vanuatu, Seišeliuose) ir negali teikti investicinių paslaugų Lietuvoje. SVARBU PATIKRINTI!
4. Didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti investavimo sumą.
5. Žadama, kad nesėkmės atveju, pasinaudojus Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslauga, galima susigrąžinti prarastus pinigus arba siūloma pagalba už tam tikrą mokestį padėti juos susigrąžinti.

Kaip atpažinti investicinį sukčių?

1. Atlikite namų darbus: patikrinkite, ar įmonė turi licenciją verstis investavimo paslaugomis, kreipkitės į centrinį banką pasitikslinti, ar įmonė veikia teisėtai ir, ar nesulaukta dėl šios įmonės neadekvačiai daug skundų.
2. Kritiškai vertinkite telefonu ar vaizdo skambučiu su jumis susisiekusių investavimo platformų atstovų pažadus, ypač jeigu šių žmonių niekada nematėte gyvai.
3. Ypač kritiškai vertinkite garantuotos grąžos ar didelio uždarbio pažadus.
4. Teiraukitės dėl visų investavimo sąlygų.

Daugiau informacijos apie investicinį sukčiavimą

Ką sako nukentėję?
„Mano kortele kažkas atsiskaitė Londone, nors kortelę turiu su savimi.“

Kaip tai veikia?
Kad sužinotų jūsų kortelės duomenis, sukčiams nebūtinai reikia pavogti iš jūsų pačią kortelę.

Sukčiai gali gauti jūsų kortelės numerį, galiojimo datą, CVV kodą, jei atsiskaitote nepatikimose e. parduotuvėse, kurių pirminis tikslas yra surinkti pirkėjų prisijungimų duomenis. Būna atvejų, kai kortelės duomenis pasisavinę asmenys nesiima veiksmų tuojau pat. Gali praeiti pusmetis ar netgi metai, kol pastebėsite, kad jūsų piniginėje esančia kortele kažkas atsiskaito kitoje valstybėje.

Dar vienas anksčiau populiarus būdas sukčiams pasidaryti jūsų kortelės kloną – vadinamasis skimingas, kai mokėjimo kortelės duomenys nuskaitomi nuotoliniu skaitytuvu, nusikaltėlių sumontuotu bankomate ar mokėjimo terminale.

Kaip nuo sukčių apsaugoti kortelės duomenis?

• Prieš įdėdami kortelę į bankomatą patikrinkite, ar bankomatas nėra sugadintas, ar nepastebite nieko neįprasto.
• Jei bankomato klaviatūros mygtukai sunkiai spaudžiasi, galimai ant tikrosios klaviatūros uždėta netikra klaviatūra.
• Stenkitės naudotis bankomatais, kurie yra matomose, viešose vietose.
• Įvesdami PIN kodą, kita ranka uždenkite klaviatūrą.
• Pinigus laikykite atskiroje einamojoje sąskaitoje, o kortelę kartas nuo karto papildykite prieš įsigydami planuojamus pirkinius.
• Jeigu suvedėte kortelės duomenis svetainėje ar kitaip atskleidėte duomenis kitiems asmenims ir turite įtarimų, kad tai sukčiai, nedelsiant apie tai praneškite savo finansų įstaigai.

Ką sako nukentėję?
„SMS žinute gavau nuorodą iš banko, kad kažkas vyksta mano sąskaitoje ir reikia skubiai prisijungti.“

Kaip tai veikia?
Pastaraisiais metais tarp interneto sukčių išpopuliarėjo nenaujas, tačiau iki šiol rečiau naudotas sukčiavimo būdas. Sukčiai siunčia SMS žinutes, o šiuolaikinės technologijos jiems leidžia nurodyti bet kokį siuntėjo vardą. Taigi, jeigu anksčiau esate gavę SMS žinutę iš savo banko (sakykime, jo pavadinimas yra UAB „Bankas“) ir sukčiai sugeneruoja analogišką siuntėjo vardą (UAB „Bankas“), išmaniajame telefone sukčių žinutė pateks į tą pačią žinučių išklotinę, kurioje buvo tikrojo jūsų banko kažkada siųstas pranešimas.

Taip pat, vienas naujesnių sukčiavimo atvejų SMS žinutėmis – pašto siuntų bendrovių vardu naudotojams siunčiamos žinutės apie tai, kad pašto siuntų bendrovė gavo mokėjimą už parduodamą prekę, kurią nori įsigyti tariamas pirkėjas. Tam, kad lėšos patektų į naudotojo sąskaitą, prašoma paspausti SMS žinutėje pateiktą nuorodą ir fiktyvioje pašto siuntų bendrovės svetainėje suvesti naudotojo asmens duomenis ir mokėjimo kortelės duomenis.

Kaip atpažinti?

• Jūsų finansų partneris beveik niekada nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis, kuriomis ragintų prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Ignoruokite tokią žinutę ir apie ją praneškite savo finansų įstaigai.
• Gavus neįprastą žinutę – nesuveskite savo duomenų, nespauskite ant pateiktos nuorodos. Geriau atidarykite svetainę ar interneto banką anksčiau naudotu adresu tiesiai naršyklėje.
• Netvirtinkite mokėjimų, kurių patys neinicijavote.
• Gavę įtartiną pranešimą, visada pagalvokite, ar tikėjotės tokio pobūdžio žinutės, t. y., ar iš tiesų pardavėte prekę, už kurią siūloma priimti mokėjimą, ar iš tiesų užsakėte pristatyti siuntą į pranešime nurodytą paštomatą.

Ką sako nukentėję?
„El. paštu gavau nuorodą iš banko, kad kažkas vyksta mano sąskaitoje ir reikia skubiai prisijungti, svetainė atrodė tikrai banko.“

Kaip tai veikia?
Dažniausiu atveju sukuriama interneto svetainė, kuri atrodo kaip banko ar kitos patikimos institucijos. Tuomet, svetainę sukūręs sukčius išsiunčia daugybę elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, kad jie siunčiami banko ar kitos patikimos institucijos. Gavėjų prašoma svetainėje įvesti savo asmeninius banko duomenis (prisijungimus, tokius kaip PIN kodas bei prisijungimo vardas) ir atlikti elektroniniame laiške nurodytą veiksmą. Užvaldęs asmens duomenis, sukčius bando prisijungti prie aukos banko sąskaitos.

Kaip atpažinti?

• Patikrinkite siuntėjo elektroninio pašto adresą (jame galite pastebėti nedidelių skirtumų lyginant su tikruoju adresu).
• Užveskite pelės žymeklį ant atsiųstų nuorodų (matysis visas URL) ir pažiūrėkite, kur galite būti nukreipiami.
• Atsiminkite, kad negalima laimėti loterijoje, kurioje nedalyvavote, arba gauti mirusio giminaičio, kurio net neturėjote, palikimą.

Ką sako nukentėję?
„Man paskambino investicijų konsultantas ir paragino kuo greičiau investuoti, nes dabar tam tinkamiausias laikas.“

Kaip tai veikia?
Šiomis dienomis vis daugėja sukčiavimo atvejų ir apgaulingų skambučių. Bet koks telefono skambutis, kai skambinantysis prašo banko kortelės duomenų arba prieigos prie banko sąskaitos, yra įtartinas. Dažnai tokie skambintojai prisistato banko darbuotojais, investavimo konsultantais ar apsaugos skyriaus darbuotojais ir parduoda neegzistuojančius produktus, manipuliuoja jausmais. Jie teigia, kad skambina dėl su klientu susijusios problemos, ir iš karto pasiūlo sprendimą, tačiau klientas turi atlikti kokius nors veiksmus arba patvirtinti savo tapatybę. Sukčiai stengiasi suklaidinti sklandžiais argumentais ir paaiškinimais. Jie gali būti malonūs ir draugiški, o prireikus ir labai atkaklūs visais būdais reikalaudami, kad asmuo suteiktų jiems prieigą prie savo banko sąskaitos.

Kaip atpažinti sukčių skambučius?

• Jūsų finansų partneris arba valstybės institucijos (pvz., FNTT) niekada savo iniciatyva neskambina ir neprašo pokalbio metu padiktuoti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenų. Padėkite ragelį.
• Atsiminkite, kad finansų įstaigų darbuotojai niekada neskambina savo klientams, neprašo prisijungti prie interneto banko, neklausia sąskaitos ar mokėjimo kortelės duomenų (kortelės numerio ir kitoje kortelės pusėje nurodyto CVV kodo). Telefoninio pokalbio metu galite būti identifikuojami tik tada, jei patys paskambinote finansų įstaigos interneto svetainėje nurodytu numeriu. Tačiau, tokiu atveju klientas identifikuojamas asmens tapatybės nustatymo priemonėmis („Smart-ID“, PIN kodų generatoriumi, mobiliuoju parašu ir pan.), o finansų įstaigų darbuotojai kliento niekada neprašo padiktuoti jokių mokėjimo priemonės prisijungimo duomenų.
• Dažnais atvejais paskambinę sukčiai nekalba lietuvių kalba ir bando paaiškinti, kodėl jos nemoka.

Ką sako nukentėję?
„Internete radau skelbimą, pervedžiau avansą, o prekės negavau.“

Kaip tai veikia?
Dėvėti drabužiai, puodai, rankinukai, vaikiški vežimėliai, žoliapjovės ir veisliniai naminiai gyvūnai – viskas, kas parduodama skelbimų portaluose, vėliau gali pasirodyti esą sukčių masalai pirkėjams, kurie pervedę pinigus tokiems veikėjams lieka ir be pinigų, ir be pirkinio.

Nusikaltėlis internete patalpina skelbimą, o gavęs jūsų pervestus pinigus, jis dažnai bando laimėti laiko ir toliau palaiko ryšį – siunčia nuotraukas arba kitus netikrus įrodymus, kad neva įdėjo siuntinį į paštomatą. Kai siuntinio negavęs pirkėjas po savaitės ar kelių kreipiasi į teisėsaugą ar finansų įstaigą, sukčiaus pėdos būna ataušusios – skelbimas ištrintas, telefonas išjungtas, o pinigų sąskaitoje nelikę – jie išgryninti arba pervesti į banką užsienyje.

Taip pat, naudodamiesi suklastota interneto svetaine, sukčiai apsimeta teisėtais pardavėjais. Sukuriamos netikros mažmeninės prekybos svetainės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tikros. Dažnai jose naudojamas nuo tikrų parduotuvių nukopijuotas tinklalapių dizainas, panašūs logotipai ir domenų pavadinimai.

Apgaulingose svetainėse gali būti siūloma įsigyti brangių daiktų, tokių kaip firminių drabužių, juvelyrinių dirbinių ir panašiai, už ženkliai mažesnę kainą. Daugeliu atvejų nusipirkę prekę negausite nieko arba gausite daiktą, kuris bus tik pigi originalo kopija.

Kaip internete išvengti sukčių?

• Patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją.
• Jeigu skelbime nurodytas pardavėjo vardas ir pavardė, telefonas ar sąskaitos numeris – pasistenkite surasti daugiau informacijos apie pardavėją. Taip pat, peržiūrėkite pardavėjo profilį socialiniuose tinkluose.
• Paprašykite pardavėjo daugiau informacijos, pasiteiraukite dėl prekės grąžinimo sąlygų ir garantijų. Kritiškai vertinkite pardavėjus, kurie jums nesuteikia tokios informacijos.
• Nespręskite apie pardavėją vien pagal interneto svetainę – vizualiai patrauklią interneto svetainę galima sukurti gan greitai. Atkreipkite dėmesį, ar parduotuvė yra visiškai nauja ir parduoda produktus labai mažomis kainomis.
• Būkite atsargūs bendraudami su asmenimis / įmonėmis iš ne savo šalies.
• Patikrinkite, ar internetinėje parduotuvėje yra tinkama informacija apie privatumą, naudojimo sąlygas, ginčų sprendimą, ar nurodyti kontaktiniai duomenys.
• Peržiūrėkite galimus atsiskaitymo būdus už prekes, dažnais atvejais sukčiai pardavėjai priima tik kelis nelabai žinomus mokėjimo būdus.

Ką sako nukentėję?
„Internete susipažinau su vyru. Kurį laiką bendravome internetu. Jis paprašė pinigų kelionei pas mane, o kai pervedžiau – pradingo.“

Kaip tai veikia?
Taip, romantiniai sukčiai sutinkami ne tik filmuose. Šių nusikaltėlių užmojams sunkiausiai atsispiria vieniši žmonės, o pastaruoju metu daugėja romantinių sukčių apgautų vyresnio amžiaus moterų.

Tipinė situacija. Jūs ieškote poros ir čia atsiranda išvaizdus, mandagus, lengvai bendraujantis, komplimentų negailintis vyriškis, paprastai iš kitos šalies. Susirašinėjate, susiskambinate, viskas atrodo įprasta. Kol vieną dieną nutinka kokia nors nelaimė ir naujai sutiktasis paprašo skubiai paskolinti pinigų, kuriuos jis greit atiduos. Emociškai tai bene skaudžiausi nusikaltimai, nes nukentėjusieji galiausiai praranda ne tik pinigus, o ir tą, kurį laikė savo draugu ar mylimuoju.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai nukentėjusieji nenori patikėti, jaučia gėdą ir nepripažįsta patekę į romantinio sukčiavimo pinkles. Kartais finansų įstaigų darbuotojams tenka ilgai įkalbinėti klientus, kad šie nustotų pervedinėti pinigus žmogui, kurio jie niekada gyvai nematė.

Kaip išvengti romantinių sukčių?

• Jei užmezgėte pažintį internetu, nuodugniai patikrinkite šio žmogaus profilį ir nuotraukas interneto paieškoje (nepamirškite, kad galite atlikti ir atvirkštinę nuotraukų paiešką).
• Kritiškai vertinkite didelį „patiktukų“ skaičių po naujojo pažįstamojo nuotraukomis. Šiuos patiktukus galėjo sudėti tas pats žmogus, naudodamasis netikromis anketomis.
• Internete nesidalinkite pertekline asmenine informacija.
• Nesiųskite pinigų menkai pažįstamiems žmonėms, kurių nesate matę gyvai.
• Papasakokite savo šeimos nariams apie naują pažįstamąjį ir paklauskite jų nuomonės, jei jūsų prašoma pervesti pinigų.
• Netikėkite greita meile internetu.