Faktai, kurių nežinojote apie auksą: pokalbis su Pinigų muziejaus atstovu

Aukso istorija siekia labai senus laikus, pradedant senovės upių civilizacijomis, t. y. Egiptu ir Mesopotamija. Jau senovės laikais auksas buvo vertinamas. Auksas yra retas metalas, minkštas ir sunkus, todėl laikomas brangiuoju metalu, be to, jis nesioksiduoja, todėl neišnyksta laikui bėgant.

Negalima tiksliai atsakyti, kokia buvo aukso vertė ir reikšmė senovės žmonėms, nes ji skyrėsi priklausomai nuo visuomenės ir kultūros. Daliai kultūrų auksas turėjo religinę reikšmę, kitoms tapo turto kaupimo priemone ar pinigais. O šiandienos pasaulyje auksas jau yra universalus turto simbolis ir visuotinai pripažįstamas vertės kaupimo matas.

Pirmosios auksinės monetos pasaulyje atsirado VI a. pr. Kr. Senovės Graikijoje, Anatolijoje. Jos siejamos su Lidijos karaliumi Krezu, kuris, remiantis rašytiniais šaltiniais, ir pradėjo kaldinti tokias monetas.

Vėliau auksinės monetos tapo populiarios ir kituose kraštuose. Ilgą laiką buvusios pagrindine pinigų forma, jos nustotos naudoti tik XX a. pradžioje. Auksiniai dukatai ir dešimties dukatų vertės monetos – portugalai – buvo kaldinami ir Abiejų Tautų Respublikoje (ATR).

Panaikinus ATR, apyvartoje cirkuliavo Rusijos imperijos rubliai, tarp jų buvo ir auksinių: 5 rublių, 7,5 rublio, 10 ir 15 rublių monetos. Po 1918 m. vasario 16-osios Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo numatyta leisti auksinius litus, bet tai taip ir nebuvo padaryta. Pirmieji auksiniai litai Lietuvoje pasirodė tik 1997 m. – minint Lietuvos banko 75-ąsias įkūrimo metines. Šiai progai paminėti kolekcininkams buvo pasiūlyta 1 lito auksinė moneta, vaizduojanti Vladą Jurgutį. Šios monetos tiražas siekė tik 1 500 vienetų.

Sunku pasakyti, kokie iš aukso pagaminti artefaktai yra įdomiausi. Vieniems tai gali būti faraono pomirtinė veido kaukė, kitiems – senelių ar prosenelių auksiniai žiedai.

Įdomus aukso gaminys yra pati didžiausia auksinė moneta, sverianti vieną toną. Šią kolekcinę monetą 2011 m. nukaldino Perto (Australija) monetų kalykla. Monetos skersmuo – 80 cm, storis – 12 cm, ant šios monetos pavaizduota šuoliuojanti kengūra ir karalienės Elžbietos II portretas. Moneta nukaldinta iš grynojo aukso ir, nors jos nominalioji vertė yra 1 mln. Australijos dolerių, realioji vertė yra apie 60 mln. JAV dolerių (53 mln. eurų).

Vienas iš įdomiausių eksponatų, saugomų Lietuvos banko Pinigų muziejuje, yra 1833 m. vaiko krikšto taurelė, inkrustuota 1831 m. lapkričio sukilimo monetomis. Tarp tų monetų yra ir labai retas auksinis dukatas, averse vaizduojantis riterį su šarvais, laikantį strėlių ryšulį. Šį atvaizdą supa užrašas lotynų kalba PARVAE CRESCUNT CONCORDIA RES (Iš mažų dalykų išauga dideli). Simboliškas užrašas, itin tinkamas krikštynų proga ir kartu neleidžiantis užmiršti 1831 m. sukilimo.

Kitas įdomus Pinigų muziejaus eksponatas yra 10 dukatų auksinė moneta, kitaip dar vadinama portugalu. Ši didelė aukso moneta sveria apie 35 g ir yra nukaldinta iš beveik gryno aukso, t. y. jo praba 980. Tokias 10 kruzadų monetas pirmieji pradėjo kaldinti portugalai 1499–1566 m., iš to atsirado ir jų pavadinimas.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus monetų kalykloje iš aukso tokios monetos buvo kaldintos 1562, 1616, 1618–1619 ir 1621–1622 m. Ant portugalų Lietuvoje averse buvo vaizduojamas valdovo portretas ir užrašas, reverse – herbas ir užrašas. Žygimanto Augusto laikais reverse žymėtas nominalas – 10 FLOR AVR (10 auksinių dukatų). Kaldintos 0,5 ir 1 portugalo monetos.

Septynioliktame amžiuje šios monetos retai patekdavo paprastiems žmonėms į rankas, dažniausiai jos buvo naudojamos kaip reprezentacinės dovanos svečiams, paminint svarbius šalies įvykius.

Mūsų muziejuje galite pamatyti labai retą Zigmanto Vazos 1616 m. portugalą, jų pasaulyje žinomi vos keli vienetai. Ši moneta nukaldinta Zigmanto Vazos penkiasdešimtmečio proga. Ant 1616 m. portugalo averso matome valdovo, žiūrinčio į dešinę, portretą ir užrašą •:• SIGISMVNDVS •:• III •:• D •:• G •:• REX •:• POL •:• M • D •:• LIT, o reverse yra vaizduojamas karūnuotas skydas su Lenkijos, Švedijos, Gotlando, Lietuvos ir Vazų herbais, apačioje – LDK žemės iždininko K. Naruševičiaus heraldinis ženklas „Dvi žuvys“, skydą juosia Aukso Vilnos ordino ženklas, Vilniaus monetų kalyklos meistro J. Stipelto ženklas „Strėlė“ ir užrašas MONETA • NO : / VA • AVREA • M • DL • / 1• 6 • 16 // X.

Lietuvos bankas nuo 1997 m. į apyvartą išleidžia progines auksines monetas. Jas ir kitas Lietuvos banko išleistas monetas, o kartu ir daug kitų įdomių eksponatų, pagamintų iš aukso, galite pamatyti apsilankę pas mus muziejuje Vilniuje ir Lietuvos banko rūmuose Kaune.

Lietuviškas terminas „auksas“ kildinamas iš lotyniško žodžio „aurum“ – jis reiškia spindinčią aušrą. Įdomu, kad rašytiniuose šaltiniuose senovėje auksas buvo vadinamas „ausu“ – jis siejamas su rausva spalva, taip pat ir aušra. Angliškas aukso pavadinimas „gold“ kilęs iš senovinio angliško žodžio „geolu“ – geltonas.

Fizinis auksas į Lietuvą buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų, bet jo yra ir buvo nepakankamai, kad būtų galima užsiimti pramoniniu kasimu. Aukso dirbiniai ir auksinės monetos Lietuvą pasiekė iš aplinkinių kraštų, vystantis mainams ir prekybai.

Senovėje auksas buvo išgaunamas plaunant auksingą smėlį su avių kailiais. Prie avių kailių buvo pririšami akmenys ir jie įmetami į upę, tada ant kailių pilamas smėlis su aukso dalelėmis. Lengvesnės smėlio smiltelės būdavo nuplaunamos vandens, o sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo įstrigę vilnose. Tokie kailiai su įstrigusiu auksu būdavo sudeginami, o pelenai suberiami į indus ir plaunami vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant indų dugno likdavo auksas. Įdomus faktas, kad senovėje šis aukso išgavimo būdas įkvėpė senovės graikus sukurti pasakojimą apie aukso vilną ir Jasoną.

Tai pat auksas daugiau kaip 400 kartų paminėtas Biblijoje. Galima teigti, kad auksas vaidino svarbų vaidmenį formuojantis judaizmui ir krikščionybei.

Šiandieniniame pasaulyje iš tonos išmaniųjų telefonų ar kitos elektronikos galime išgauti daugiau aukso nei iš aukso rūdos. 2015 m. iš elektroninių atliekų ar juvelyrinių dirbinių atliekų buvo išgauta apie 1 093 tonos aukso, tai sudarė apie trečdalį visų aukso kasyklų per metus iškasto viso aukso kiekio.

Ar šiame blogo įraše sužinojote ką nors naujo? Tai – tik maža dalis žinių, kuriomis su jumis nori pasidalinti Pinigų muziejus, todėl labai rekomenduojame apsilankyti. Muziejuje ne tik sužinosite daug įdomios informacijos apie auksą ir pinigus, bet ir pamatysite minėtus ir kitus artefaktus savo akimis.

Na, o jei norisi įsigyti aukso sau ar savo artimiesiems, primename, kad tai padaryti itin paprasta per Paysera programėlę. Užtruksite vos kelias minutes, o panorėjus, įsigytą auksą galite atsiimti ir laikyti savo rankose.